Kam priklauso Vilniaus herbas – savivaldybei ar vilniečiams?

Vilniaus herbe šventasis Kristoforas brenda per vandenį, ant pečių nešdamas kūdikėlį Jėzų. Tai šimtmečius miestą lydintis simbolis – gerokai senesnis už dabartinę miesto tarybą, merą, administraciją ir politines daugumas. Tačiau šiandien gali susidaryti įspūdis, kad prie Vilniaus simbolio pastatyta administracinė siena: norint jį panaudoti, pirmiausia reikia pasibelsti į savivaldybės duris ir paprašyti leidimo.

Kyla paprastas klausimas: kam iš tiesų priklauso miesto simbolis – miestui ir jo žmonėms ar laikinai miestą administruojančiai institucijai?

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Vilniaus skyrius savo vizualiniame ženkle ketino suderinti partijos simboliką ir Vilniaus herbą. Mintis buvo aiški: esame vilniečiai, veikiame Vilniuje ir siekiame atstovauti jo gyventojams. Nebuvo mėginama apsimesti savivaldybės administracija, klastoti jos dokumentus ar sudaryti įspūdį, kad politinę veiklą finansuoja miestas,- ją finansuoja Valstybė dotacijomis ir Vilniečiai savo GPM (Gyventojų pajamų mokesčio) dalimi. Naudojame oficialų atvaizdą, kad jo neiškraipyti, ar kitaip nepakeisti.

Vis dėlto, siekdami išvengti teisinių ginčų ir nereikalingo aiškinimosi, šios idėjos atsisakome. Tačiau atsisakymas tylėti neturėtų reikšti atsisakymo klausti.

Partijos vidiniais kanalais gauta informacija apie vienos rajono savivaldybės skundą dėl vietos herbo panaudojimo Demokratų sąjungos kandidatų reklaminiuose vaizduose socialiniame tinkle „Facebook“. Po šio atvejo kandidatams rekomenduota savivaldybių heraldikos politinėje reklamoje nenaudoti be išankstinio leidimo.

Vyriausioji rinkimų komisija gautus skundus ir pranešimus vertina individualiai. Tačiau viešai prieinamuose VRK šaltiniuose nepavyko rasti patvirtinimo, kad dėl konkretaus minimo atvejo jau būtų priimtas sprendimas ar oficialiai pradėtas tyrimas. Todėl nederėtų nuomonės ar perspėjimo pateikti kaip galutinio teisinio verdikto.

Atsargumas suprantamas. Rinkimų kampanijoje niekam nereikia skundų, procedūrų ir mėnesius trunkančio susirašinėjimo. Tačiau ar normalu, kad vien pats skundo šešėlis verčia politines organizacijas iš anksto atsisakyti savo miesto simbolikos?

Jeigu kiekvienas konkurento skundas tampa pakankama priežastimi nuimti vizualą, nebereikia net įrodyti pažeidimo. Pakanka sukurti riziką, o administracinė baimė darbą atliks pati.

Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės herbas yra jos nematerialusis turtas. Kiti asmenys jį gali naudoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto taryba tokį aprašą yra patvirtinusi. Savivaldybės skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys naudoti Vilniaus herbą, turi pateikti elektroninį prašymą, naudojimo motyvus, tikslus ir vaizdų eskizus. Prašymą nagrinėja administracijos direktoriaus sudaryta komisija.

Taigi leidimų sistema egzistuoja ir jos ignoruoti nereikėtų.

Tačiau tame pačiame įstatyme įrašyta svarbi išimtis: atskiro leidimo nereikia, kai herbas arba jo atvaizdas naudojamas leidybos, mokslo ir visuomenės informavimo srityse. Ši išimtis nėra parašyta nematomu rašalu. Ji yra įstatymo tekste.

Ar politinės organizacijos interneto svetainė, pranešimas visuomenei arba informacinis įrašas socialiniame tinkle gali patekti į visuomenės informavimo sritį? Kai kuriais atvejais – galbūt. Tačiau herbo įkomponavimas į nuolatinį partijos skyriaus logotipą ar rinkimų agitacijos maketą greičiausiai būtų vertinamas ne kaip iliustracinis informacijos pateikimas, bet kaip ženklo naudojimas politinei tapatybei formuoti, nurodant teritorinį priklausomumą. Esame politinės bendruomenės Vilniaus skyrius. Ne Kauno ir ne Utenos ar Panevėžio..... Tikiuosi naudoti Vilniaus vardą savo pavadinime galime ? Ar dokumentuose naudoti tiesiog "Sostinės skyrius" ? Biurokratizmas tiesiog pramuša dugną .....

Teismų išaiškinimo būtent dėl tokios situacijos rasti nepavyko. Todėl tai nėra saugi „spraga“, kuria galima beatodairiškai naudotis. Tai veikiau nepakankamai aiškiai apibrėžta riba, dėl kurios skirtingos institucijos gali pateikti skirtingus atsakymus. Paprastai – nusiramina, tačiau kaip gi su Vyriausia rinkimų komisija?

Herbas, miesto logotipas ir privatus ženklas – ne tas pats

Viešojoje diskusijoje dažnai viskas suplakama į vieną žodį – „ženklas“. Teisiškai tai nėra tikslu.

Vilniaus herbas yra oficialus heraldikos objektas, patvirtintas pagal heraldikos taisykles. Jam taikomas Heraldikos įstatymas ir savivaldybės tarybos nustatyta naudojimo tvarka.

Vilniaus miesto rinkodaros logotipas yra atskiras grafinis ženklas. Pati savivaldybė nurodo, kad jam naudoti reikia Komunikacijos skyriaus sutikimo. Vadinasi, net herbas ir savivaldybės komunikacinis logotipas turi skirtingus teisinius pagrindus.

Trečia kategorija – savarankiškai sukurtas privatus grafinis simbolis. Heraldikos įstatymas tiesiogiai nurodo, kad jis netaikomas privačių juridinių ir fizinių asmenų herbinių ženklų bei simbolikos sričiai. Tačiau originalus ženklas negali būti tik kosmetiškai pakeista oficialaus herbo kopija. Kuo labiau jis atkartoja patvirtinto herbo skydą, kompoziciją, spalvas ir figūras, tuo sunkiau įrodyti, kad tai visiškai savarankiška simbolika.

Kitaip tariant, originali Vilniaus tematikos iliustracija dar nėra Vilniaus herbas. Šventojo Kristoforo, miesto panoramos, Gedimino pilies bokšto ar kitų sostinės motyvų naudojimas savaime neturėtų būti prilyginamas oficialaus herbo naudojimui. Vis dėlto kiekvieną konkretų dizainą reikėtų vertinti atskirai.

Šio skirtumo administracija neturėtų nutylėti. Piliečiui turi būti aiškiai pasakyta ne tik tai, ko negalima, bet ir tai, ką galima daryti neprašant politinio ar administracinio palaiminimo.

Kartais diskusijoje minimas Baudžiamojo kodekso 204 straipsnis dėl svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo. Tačiau šis straipsnis nėra universalus draudimas naudoti bet kokį kitam subjektui priklausantį vaizdą.

Baudžiamoji atsakomybė siejama su svetimu prekių ar paslaugų ženklu, dideliu prekių kiekiu arba didele padaryta žala. Įprastas miesto herbo panaudojimas politiniame makete automatiškai netampa BK 204 straipsnyje aprašytu nusikaltimu.

Tai nereiškia, kad leidimo nereikia. Tiesiog teisinis klausimas pirmiausia kyla ne iš Baudžiamojo kodekso, o iš Heraldikos įstatymo, savivaldybės patvirtintos tvarkos ir konkretaus naudojimo aplinkybių.

Jeigu oficialų herbą būtų mėginama registruoti kaip partijos prekių ženklą, situacija būtų dar aiškesnė: Prekių ženklų įstatymas reikalauja kompetentingos institucijos sutikimo, kai registruojamame ženkle yra oficialių herbų ar herbinių ženklų.

Tačiau registruoti ženklą ir pavienį kartą jį parodyti informaciniame tekste – ne tas pats veiksmas. Teisė neturėtų būti aiškinama taip, lyg visi skirtingi atvejai būtų vienodi.

Didžiausia problema slypi ne pačioje pareigoje gerbti herbą. Miesto simboliai negali būti darkomi, naudojami apgaulingai ar pateikiami taip, kad būtų sudarytas tariamo oficialaus savivaldybės pritarimo įspūdis. Talpindami miesto herbą savo logotipe, anaiptol,- didžiuojamės esą vilniečiai ir tai norime parodyti visiems. Net ir politiniams oponentams.

Problema atsiranda tada, kai leidimą politiniams oponentams turi svarstyti valdančiosios daugumos kontroliuojamos administracijos struktūra.

Ar visoms politinėms jėgoms būtų taikomi tie patys kriterijai? Per kiek laiko būtų atsakyta? Kokiais aiškiai apibrėžtais pagrindais leidimas galėtų būti atmestas? Ar sprendimas būtų motyvuotas ir viešas? Ar tokia pati kontrolė taikoma savivaldybės vadovų komunikacijai, kai miesto ištekliai, ženklai ir viešinimo biudžetai naudojami jų matomumui didinti?

Esu su tuo susidūręs. Teko susirašinėti su vienos savivaldybės atstovais. Jie tiesiog kreipėsi su reikalavimu pašalinti , nenaudoti, nes tai priklauso savivaldybei. Atrašiau, kad herbas naudojamas informaciniais tikslais, siekiant parodyti teritorinę skyriaus priklausomybę. Tuokart viskas baigėsi. Tačiau dabar artėja rinkimai į savivaldą,- skundikas už kiekvieno kampo, nesinori eikvoti energijos betiksliams atsirašinėjimams.

Tai nėra kaltinimas, kad leidimų sistema jau naudojama kaip politinis ginklas. Tačiau mechanizmas, kuriame politinių konkurentų simboliką vertina nuo miesto valdžios priklausanti komisija, privalo turėti ypač skaidrias apsaugas nuo selektyvaus taikymo.

Priešingu atveju herbas iš bendro miesto simbolio gali pavirsti administraciniu leidimu priklijuojamu lipduku: saviems – reprezentacija, svetimiems – pažeidimo rizika.

Savivaldybė nėra privati bendrovė, o herbas nėra eilinis komercinis logotipas. Savivaldybę sudaro jos bendruomenė. Miesto institucijos renkamos vilniečių ir veikia jų vardu.

Žinoma, gyvenimas mieste nesuteikia teisės klastoti savivaldybės antspaudą ar apsimesti oficialia institucija. Tačiau tarp klastojimo ir pagarbaus miesto simbolio parodymo yra plati erdvė, kurioje turėtų galioti proporcingumas ir sveikas protas.

Jeigu žmogus įsisega trispalvę, jis neprašo Seimo leidimo. Jei karys ar savanoris nešioja patriotinį ženklą, vien jo pagarbus gestas nepadaro jo valstybės institucija. Vilniaus herbo teisinis režimas nėra visiškai toks pat kaip trispalvės, todėl šių atvejų negalima mechaniškai sutapatinti. Tačiau palyginimas primena esmę: viešieji simboliai turi būti saugomi nuo išniekinimo ir apgaulės, o ne nuo visuomenės.

Su pasididžiavimu viešindami savo partijos logotipą, pažymime jį Vilniaus herbu, taip parodydami, kad esame Vilniaus skyrius, kad esame Vilniečiai. Vien pats faktas , kad reikia gauti savivaldybės leidimą žemina ir verčia susimąstyti.

Vilniaus skyrius atsisako oficialaus miesto herbo jungimo su partijos ženklu, kol nėra gautas aiškus leidimas arba patikimas teisinis išaiškinimas. Tai atsakingas, riziką mažinantis sprendimas.

Tačiau diskusija tuo neturėtų baigtis. Partijos logotipe naudojame Lietuvos siluetą, ar nereikėtų tam gauti Seimo, ar Prezidento pritarimo? Gal jau baigiame tą absurdo teatrą.

Savivaldybė turėtų viešai paskelbti aiškius ir politiškai neutralius kriterijus: kada herbas gali būti naudojamas visuomenės informavimo tikslais, kuo originalus miesto simbolis skiriasi nuo oficialaus herbo, per kiek laiko išduodami leidimai ir kaip užtikrinamas vienodas požiūris į valdančiuosius bei opoziciją. Beje skyriaus  logotipe naudojamas Vilniaus miesto herbas ir yra naudojamas INFORMACINIAIS TIKSLAIS.